 Apie Vikipediją |
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią skaityti, tobulinti ir pildyti gali visi žmonės, be jokių apribojimų ar mokesčių. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų; lietuviškuosiuose puslapiuose aprašyta daugiau nei 76 tūkstančiai straipsnių, skaičius nuolat auga.
|
 Savaitės straipsnis |
|
Apačiai – bendras kelių Šiaurės Amerikos etninių gyventojų genčių pavadinimas. Šie vietiniai žmonės kalba pietų atapaskų (apačių) kalba ir yra lingvistiškai artimi atapaskams gyvenantiems Aliaskoje ir Kanadoje. Šiandien, kalbant apie apačius, jiems nebepriskiriami navahai. Tačiau navahų ir kitų apačių grupių kultūra ir kalba glaudžiai susijusios ir giminingos. Anksčiau apačių gentys gyveno rytinėje Arizonoje, šiaurės vakarų Meksikoje, Naujoje Meksikoje, dalyje Teksaso ir Didžiųjų lygumų.
Anksčiau egzistavo nedidelė politinė sąjunga tarp apačių genčių, jos kalbėjo septyniomis skirtingomis kalbomis. Sąjungą sudarė navahai, vakarų apačiai, čirikavai, meskelerai, jikarilai, lipanai ir lygumų apačiai (dar vadinami Kajova apačiais). Dabar apačių grupės gyvena Oklahomoje ir Teksase bei Arizonos ir Naujosios Meksikos rezervatuose. Daugelis navahų įsikūrę 65 000 km² ploto rezervate Keturių kampų valstijose JAV.
Kai kurie apačiai persikraustė į didžiuosius miestus. Didžiausios jų bendruomenės įsikūrusios Oklahoma Sityje, Kanzas Sityje, Fynikse, Denveryje, San Diege ir Los Andžele. Kai kurie apačiai įsidarbino fermų ūkiuose ir persikėlė į agrikultūrinius regionus į pietų Kaliforniją, kur jų gyvena nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų.
Apačių gentys buvo labai karingos ir galingos, kariavusios su ispanais ir meksikiečiais ištisus amžius. Pirmieji apačių reidai Sonoros regione buvo užfiksuoti dar XVII amžiuje. JAV armija, po daugelio susidūrimų, juos vertino kaip smarkius karius ir įgudusius strategus. ...
|
|
|
|
Lietuvoje
- 1893 − įvykdytos Kražių skerdynės. Rusijos valdžia brutaliai susidorojo su žmonėmis, pasipriešinusiais valdžios ketinimui uždaryti Kražių vienuolyno bažnyčią.
Pasaulyje
|
 Mėnesio šalys |
|
Šiuo metu mėnesio šalies projektas skirtas Ispanijai ir Siera Leonei. Labai prašome prisidėti prie straipsnių apie šias šalis plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia: sąrašas. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.
|
|
 Rinktinė iliustracija |
Manhatano tiltas 1909 m. kovo 23 d., pirmame plane jūrų laivų terminalas.
|
 Savaitės iniciatyva |
Justiniano I mozaika San Vitale bazilikoje
Justinianas I arba Justinianas Didysis (lot.: Flavius Petrus Sabbatius Justinianus, graik.: Φλάβιος Πέτρος Σαββάτιος Ιουστινιανός; 482/483 m. – 565 m. lapkričio 13 ar lapkričio 14 d.) – Rytų Romos imperijos imperatorius, valdęs nuo 527 m. iki savo mirties, ir antrasis Justinianų dinastijos narys po dėdės Justino I. Rytų ortodoksų bažnyčia jį laiko šventuoju, o populiariojoje istoriografijoje jis kartais vadinamas Paskutiniu romėnu[1].
Jam esant vienu svarbiausių žmogumi vėlyvojoje Antikoje, Justiniano valdymas sudarė atskirą epochą Bizantijos istorijoje. Jo valdymą žymėjo ambicingas, bet nepavykęs renovatio imperii ar "Imperijos atkūrimo" planas. Valdant imperatoriui Justinianui (527-565 m.), Bizantija atsikariavo Italiją, Romos miestą ir didžiumą žemių prie Viduržemio jūros. Dar vienas svarbus jo palikimo aspektas yra vieningas Romos teisės perrašymas, Corpus Juris Civilis, daugelio šiuolaikinių valstybių civilinės teisės pagrindas. Jo laikais suklestėjo Bizantijos kultūra, o jo statybų programa paliko tokius šedevrus kaip Šv. Sofijos bažnyčia (Hagia Sophia), kuri daugybę šimtmečių buvo Rytų ortodoksų bažnyčios centras.
Šios savaitės iniciatyvos tema yra „Ankstyvieji viduramžiai“.
|
 Vikisritys |
|
|
|
![画像:Ile goree.jpg [ja]](/ja/wiki/画像:Ile_goree.jpg.html){kind=link}
![Immagine:Pix.gif [it]](/it/wiki/Immagine:Pix.gif.html){kind=link}